Kokia nuostabi idėja, užpatentuok ją! Tokį patarimą išgirsta ne vienas, kuris savo veikloje pritaiko kažkokį patobulinimą. Patentas – puikus intelektinės nuosavybės apsaugos institutas, suteikiantis jo savininkui monopolį ir aiškią apsaugos pradžios datą, tuo labiau, kad dabar net galima gauti paramą jo registracijai, jeigu atitinkate nustatytus kriterijus (apie tai – žr. žemiau). Tačiau dažnas neįvertina, kad tai nėra labai paprasta ir pigi procedūra, ir patento apsauga taikoma toli gražu ne visiems patobulinimams, o idėjoms kaip tokioms iš viso neišduodami patentai. Be to, kartais pamirštama, kad patentavimas yra ir atskleidimas visuomenei, kadangi išradimo patento aprašymas turi būti aiškus ir tikslus tiek, kad tos srities specialistas pagal pateiktą aprašymą galėtų tokį išradimą/technologinį patobulinimą atkartoti (LR Patentų įstatymo 16 str.). Todėl atsižvelgiant į jūsų veiklos ypatumus ir patobulinimo pobūdį galbūt verta kaip tik elgtis priešingai, t.y. ne patentuoti ir visiems atskleisti savo technologijos subtilybes, o saugoti jas “po devyniais užraktais” nuo visų ir detalų jų aprašymą padaryti prieinamu tik labai ribotams savo patikimų darbuotojų ratui (kaip tai daro Coca-Cola).

Kas yra patentabilu
Kaip jau buvo minėta, pačios idėjos nepatentuojamos, bet jų techninis įgyvendinimas – gali būti patento objektu. Patentuoti galima bet kokios technikos srities išradimus, jeigu jie yra nauji, atitinka išradimo lygį ir turi pramoninį pritaikomumą[1].

[1] LR Patentų įstatymo 3 str.;

Taigi, jeigu jūs sukūrėte kažką naujo, patobulinote jau anksčiau sukurtą įrenginį ir manote, kad išradimas yra naujas (t.y. jeigu jis nežinomas technikos lygiu ir niekas kitas dėl jo nėra pateikęs paraiškos). Kartais taip atsitinka, kad prie vienos ar kitos problemos dirba ne viena grupė mokslininkų ar išradėjų ir jie labai panašiu metu pasiekia identiškų rezultatų. Tuomet patentas suteikiamas tam, kuris pirmasis pateikė paraišką. Technikos lygiu laikoma visa, kas iki patento paraiškos padavimo datos buvo viešai skelbta arba naudota Lietuvos Respublikoje ir užsienyje.

Neišduodama patento apsauga  ir išradimais nelaikomi:
1) atradimai, mokslo teorijos ir matematiniai metodai;
2) gaminių išoriniai vaizdai (gali būti saugomi kaip registruotas arba neregistruotas dizainas);
3) žaidimų, intelektinės arba ūkinės veiklos planai, taisyklės ir būdai, taip pat kompiuterių programos (saugoma pagal autorių teisių apsaugą reglamentuojančias nuostatas, išskyrus jeigu tai yra fizinio įrenginio dalis – tuomet gali būti saugomi ir pagal patento apsaugą);
4) informacijos teikimo būdai;
5) natūralioje aplinkoje esantis žmogaus kūnas ar jo elementas, įskaitant geno seką ar jos dalis, bet kuriais jo formavimosi ir raidos etapais. Ši nuostata netaikoma išskirtam iš žmogaus kūno ar kitaip, taikant technologinį procesą, gautam elementui, taip pat geno sekai ar jos daliai, net jeigu šio elemento struktūra yra tapati natūralioje aplinkoje esančio elemento struktūrai.

Patentabiliais gali būti pripažinti išradimai, susiję su objektu, kurį sudaro biologinė medžiaga arba kuriame yra biologinės medžiagos, taip pat išradimai, kurie yra būdai, kuriais biologinė medžiaga gaunama, apdorojama arba naudojama. Iš natūralios aplinkos išskiriama arba techninių procesų metu gaminama biologinė medžiaga gali būti išradimo objektas, net jeigu ji iki tol egzistavo gamtoje.

Yra ir kitų apribojimų, nulemtų siekiu uždrausti eksperimentus su gyvosiomis būtybėmis, apsaugai pagal patentų įstatymus[2].

[2] LR Patentų įstatymo 5 str.: Patentai neišduodami:
1) žmonių arba gyvūnų gydymo terapiniams arba chirurginiams būdams, ligų diagnozavimo ir profilaktikos būdams, kurie taikomi žmogaus arba gyvūno kūnui. Ši nuostata netaikoma, jeigu išradimo objektas yra įrenginys arba medžiaga ar kompozicija, naudojami šiame punkte nurodytiems būdams;
2) augalų arba gyvūnų veislėms ar iš esmės biologiniams jų išvedimo būdams. Ši nuostata netaikoma mikrobiologiniams augalų arba gyvūnų produkavimo būdams ir šiais būdais gautiems produktams, taip pat augalams ar gyvūnams, jeigu išradimo techninis įgyvendinimas neapsiriboja konkrečia augalo arba gyvūno veisle;
3) išradimams, kurių komercinis panaudojimas prieštarautų visuomenės interesams, moralės ir humaniškumo principams. Sprendimai neišduoti patentų negali būti priimami vien dėl to, kad naudoti tokius išradimus draudžiama pagal įstatymus ar kitus teisės aktus (šiuo pagrindu patentai neišduodami inter alia:
  • žmonių klonavimo būdams;
  • žmogaus lytinių ląstelių genetinės linijos tapatumo keitimo būdams;
  • žmogaus embrionų naudojimui pramoniniais arba komerciniais tikslais;
  • genetinio gyvūnų tapatumo modifikavimo būdams, kurie gali jiems sukelti kančių be didesnės medicininės naudos žmonėms ar gyvūnams, ir šiais būdais produkuotiems gyvūnams.)

Kodėl verta patentuoti savo išradimą
Patentas suteikia jo savininkui išskirtines teises pačiam naudoti išradimą, suteikti teisę juo naudotis kitiems (už užmokestį ar be jo), o taip pat teisę uždrausti kitiems asmenims naudoti patente aprašytą išradimą patento galiojimo metu. Tad iš tiesų, patentas suteikia jums išskirtines teises į jame aprašytą išradimą nuo paraiškos pateikimo dienos. Patentavimas yra ir būdas suteikti informaciją apie savo išradimą kitiems tos srities gamintojams, kurie, norėdami pasinaudoti jūsų sukurtu išradimu, gali tai daryti sudarę su jumis licencinę sutartį. Todėl net jei patys neturite didelių finansinių išteklių gaminti produkciją, gali būti, kad jūs tiesiog gausite sutartą mokestį už leidimą kitam asmeniui naudotis juo tol, kol galios jūsų patentas.

Kaip pateikti patento paraišką
Šiais laikais patento paraiškos gali būti teikiamos elektroniniu būdu, tiek Lietuvoje, tiek renkantis apsaugos teritorija ES ar kitas pasaulio valstybes[3]. Vėlgi, kuo didesnę teritoriją pasirinksite, tuo didesnius mokesčius reikės mokėti.

[3] Pilną valstybių, kuriose gali būti taikoma patento apsauga, sąrašą galima rasti http://www.wipo.int/pct/en/pct_contracting_states.html;

Tuomet, jeigu pasirinkta apsaugos teritorija yra ne Lietuva, vykdoma yra patento paieška, t.y. tikrinama, ar tikrai tai yra naujas išradimas ir ar niekas kitas nėra pateikęs patento paraiškos analogiškam išradimui. Lietuvoje patento paieška yra neatliekama, tačiau įregistruotas patentas gali būti nuginčytas ir išregistruotas remiantis suinteresuoto asmens pareiškimu. Patento paraišką galima atlikti ir iš anksto, prieš apsisprendžiant, ar verta teikti paraišką, Europos patentų organizacija[4] (toliau – EPO) teikia tokią paslaugą ir taiko nuolaidas pareiškėjams iš Lietuvos.

[4] www.epo.org;

Lietuvos SVV subjektai turi teisę gauti paramą iš Lietuvos mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros[5], tiek patento paieškai EPO arba WIPO (tarptautinę registraciją vykdančiajai organizacijai), tiek paraiškai, tiek metiniams mokesčiams, jeigu pateikiamas europinio ar tarptautinė patento paraiška. Nors šiais metais paramos apimtis yra sumažėjusi iki planuojamų 80 proc. intensyvumo, vis dėlto, tai yra didelė paspirtis , kadangi be šios paramos dalis Lietuvos smulkiųjų gamintojų tikrai nepasiryžtų tokioms finansinėms investicijoms (Pvz. Pateikti patento paraišką LR kainuotų 86 eurus, pateikti europinio patento paraišką kainuotų 120 eurų, patento paieškos mokestis (t.y. patikrinimas, ar niekas nėra užregistravęs analogiško išradimo) be nuolaidos yra 1875 eurų, trečiųjų metų mokestis Europos patentui – 470 eurų ir t.t., detalią informaciją apie europinio patento įkainius galima rasti www.epo.org, teikiant tarptautinę paraišką www.wipo.org).

[5] www.mita.lt;

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad patento apsauga yra ribota laike – pateikus paraišką ir ją publikavus apsauga yra taikoma pirmus du metus. Nuo trečiųjų metų reikia mokėti papildomus patento apsaugos mokesčius, kurie kasmet vis didėja, o maksimalus patento apsaugos terminas yra 25 metai. Šiam terminui pasibaigus patento apsauga nebetaikoma.

Patentuoto išradimo apsauga

Intelektinės nuosavybės apsauga yra vykdoma jos savininkų lėšomis. Dažnas to neįvertina, manydamas, kad jeigu jau išradimas (taip pat ir prekių ženklas, dizainas) yra įregistruotas, tai valstybė savo iniciatyva turėtų imtis jį ginti – taip nėra.

Tad jeigu kas nors, pamatęs jūsų išradimo patento aprašymą, nusprendžia jį panaudoti negavęs jūsų sutikimo, tai jums patiems teks kreiptis į teismą, įrodant jūsų pirmenybės teisę į patentą ir siekiant uždrausti tam asmeniui naudoti jūsų išradimą bei išreikalauti iš jo nuostolių kompensavimo. Išradėjai kartais juokauja, kad dar nebaigus pildyti patento paraiškos, joje nurodytas išradimas jau diegiamas į gamybą Kinijoje ar Malaizijoje. Patys kinai, kas be ko, susiduria su ta pačia problema, kadangi stiprėjant jų pačių rinkai, mokslinei bazei ir išradėjams, kopijuojami ne tik kitose pasaulio valstybėse žinomi prekių ženklai ir išradimai, bet ir vietinių Kinijos kūrėjų produktai.

Kaip saugoti savo idėjas be patento

Išsirinkti tinkamą savo idėjų, patobulinimų ir t.t. būdą yra sudėtinga, sprendžiant, ar verta patentuoti savo išradimą, verta atisžvelgti ne tik į registracijos kaštus, bet įvertinti ir tai, kiek paprasta jį nukopijuoti kitiems, ar turėsite finansinių išteklių ginti savo išradimą nuo neteisėto naudojimo, kadangi tokie teisiniai procesai gali tikrai nemažai kainuoti, ypač tokiose užsienio valstybėse kaip JAV, arba sunkiai realizuojami tokiose valstybėse kaip Kinija ar Malaizija.

Alternatyviai, tam tikri patobulinimai, gali būti saugomi remiantis autorių teisių (jeigu tai yra pvz. kompiuterinė programa) ar remiantis komercinių paslapčių apsaugos pagrindais.

Komercinių paslapčių apsauga
Bet kokių naujovių ar kitų, įmonei svarbių sprendimų apsauga renkantis jas saugoti kaip komercines paslaptis yra radikaliai priešingas patentavimui. T.y. tokių versle taikomų naujovių (technologijų) aprašai yra slepiami net ir nuo daugumos darbuotojų (pvz. Fanta receptūra).

Remiantis LR CK 1.116 str., informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Komercine paslaptimi nebus pripažįstama informacija, kuri yra viešai prieinama rinkos dalyviams.

Nauja ES direktyva (priimta 2016 05 27) dėl komercinių paslapčių apsaugos dar detaliau reglamentuoja komercinės paslapties sąvoką bei apsaugos būdus, ji turės būti perkelta į nacionalinę teisę per dvejus metus.

Kaip teisingai apsaugoti komercines paslaptis

Siekiant užtikrinti įmonės komercinių paslapčių apsaugą, visų pirma yra labai svarbu identifikuoti informaciją, kuri laikyti komercine (gamybine) paslaptimi ir ją aiškiai pažymėti, kaip tokią. Lietuvos teismų praktikoje buvo ir autorės asmenine nuomone kiek ginčytinų sprendimų, kuomet nesant valdybos sprendimo pripažinti tam tikrą informaciją komercine paslaptimi, ji tokia nebuvo  laikoma, nors iš visų kitų aplinkybių gan akivaizdu, kad informacija yra svarbi įmonei ir ne vieša.

Tad, vadovaujantis susiformavusia teisine baze ir teismų praktika, svarbiausia yra tinkamai įforminti, kas konkrečioje įmonėje yra laikytina komercine (gamybine) paslaptimi – valdybos (arba, jeigu valdyba nesudaroma – administracijos vadovo) nutarimu, ir, kas ne mažiau svarbu, pasirašytinai supažindinti darbuotojus su tokiu pateiktu sąrašu.

Atsakomybė už komercinių paslapčių atskleidimą
Bet kuris įmonės darbuotojas, neteisėtai atskleidęs įmonės komercinę paslaptį sudarančią informaciją, privalės atlyginti tokia savo veika padarytus nuostolius. Nuostolių dydžio įrodinėjimas yra nukentėjusios įmonės pareiga.

Konkurentas, pasinaudojęs tokia komercinę paslaptį sudarančia informacija gali būti traukiamas atsakomybėn bei jam gali būti draudžiama naudoti gautą informaciją remiantis nesąžiningą konkurenciją draudžiančių teisės aktų pagrindu, arba, jeigu konkurentų veika atitiktų LR Baudžiamąjame kodekse nurodytus draudimus – gali kilti net ir baudžiamoji atsakomybė už komercinį šnipinėjimą.

Ką rinktis?
Kaip elgtis konkrečioje situacijoje, gali nuspręsti tik asmuo, joje esantis. Dažnai atsitinka taip, kad patento paraiškos nepateikiamos laiku dėl įvairių aplinkybių – pvz, pritrūko finansinių išteklių ar tiesiog nespėjome laiku. Tačiau jeigu matote savo techninio išradimo potencialą bei galimybes suteikti savo gaminiams išskirtinumą arba, jeigu išradimas gali būti pagamintas ir be jūsų asmeninio indėlio, rekomenduotina įvertinti patentavimo galimybes, kad ir siekiant teikti licencijas kitiems asmenims juo naudotis. Finansinius kaštus galima iš dalies kompensuoti kreipiantis paramos, kuri teikiama SVV subjektams.

Vis dėlto, nors intelektinės nuosavybės objektai Lietuvoje kartais vis dar nesureikšminami, visiems verslo subjektams rekomenduotina apsibrėžti komercinių (gamybinių) paslapčių sąrašą bei su juo supažindinti savo darbuotojus ir tiekėjus, kurie gamina jums sudėtines dalis, o gal ir klientus, priklausomai nuo veiklos pobūdžio, o taip pat numatyti tam tikras, sutartines, baudas už tokių įsipareigojimų pažeidimą.

[1] LR Patentų įstatymo 3 str.;

[2] LR Patentų įstatymo 5 str.: Patentai neišduodami:
1) žmonių arba gyvūnų gydymo terapiniams arba chirurginiams būdams, ligų diagnozavimo ir profilaktikos būdams, kurie taikomi žmogaus arba gyvūno kūnui. Ši nuostata netaikoma, jeigu išradimo objektas yra įrenginys arba medžiaga ar kompozicija, naudojami šiame punkte nurodytiems būdams;
2) augalų arba gyvūnų veislėms ar iš esmės biologiniams jų išvedimo būdams. Ši nuostata netaikoma mikrobiologiniams augalų arba gyvūnų produkavimo būdams ir šiais būdais gautiems produktams, taip pat augalams ar gyvūnams, jeigu išradimo techninis įgyvendinimas neapsiriboja konkrečia augalo arba gyvūno veisle;
3) išradimams, kurių komercinis panaudojimas prieštarautų visuomenės interesams, moralės ir humaniškumo principams. Sprendimai neišduoti patentų negali būti priimami vien dėl to, kad naudoti tokius išradimus draudžiama pagal įstatymus ar kitus teisės aktus (šiuo pagrindu patentai neišduodami inter alia:

  • žmonių klonavimo būdams;
  • žmogaus lytinių ląstelių genetinės linijos tapatumo keitimo būdams;
  • žmogaus embrionų naudojimui pramoniniais arba komerciniais tikslais;
  • genetinio gyvūnų tapatumo modifikavimo būdams, kurie gali jiems sukelti kančių be didesnės medicininės naudos žmonėms ar gyvūnams, ir šiais būdais produkuotiems gyvūnams.)

[3] Pilną valstybių, kuriose gali būti taikoma patento apsauga, sąrašą galima rasti http://www.wipo.int/pct/en/pct_contracting_states.html;[4] www.epo.org;

[5] www.mita.lt;